Pelėsis namuose: pelėsio ant sienų atsiradimo priežastys

2016 rugpjūčio 26 Saulius Stunžėnas Pelėsio naikinimas 2 komentarų(-as)

Kalbant plačiai, pelėsis yra viena iš grybų rūšių. O grybų rūšių mūsų planetoje yra labai daug, virš 100 000. Grybai yra unikalūs organizmai, turintys ne tik augalų, bet ir gyvūnų požymių, tad mokslininkai atskyrė grybus nuo augalų ir botanikoje sukūrė atskirą mokslą – mikologiją. Čia galite pasiskaityti plačiau apie grybus.

Tarp visų grybų, pelėsio grybai išskiriami į atskirą grupę ir turi nemažai savo rūšių ir porūšių. Labai smulkių dalelių pavidalu, pelėsis ir jo sporos kartu su kitais mikroorganizmais (bakterijomis, virusais) yra kiekvienos patalpos ore. Pelėsio sporos dydis yra 2 – 8 µm (bakterijų 0.5 – 1,5 µm), tiek pelėsio sporos, tiek ir jo dalelės gali ore sklandyti atskirai, o gali ir susikabinusios tarpusavyje, su bakterijomis ar su dulkėmis. Kaip lauke, taip ir namuose esančių pelėsio sporų kiekis priklauso nuo sezoniškumo ir pelėsio rūšies. Kadangi pelėsio, kaip ir kitų grybų pagrindinė užduotis pasaulio ekosistemoje – ardyti organines medžiagas, todėl beveik visų pelėsių aktyviausias dauginimosi periodas yra ruduo, kai gamtoje daugiausia organinių medžiagų.

mold

Kaip visų grybų, taip ir pelėsio atsiradimo ir augimo pagrindas – drėgmė. Kaip minėta, visų namų ore sklando pelėsio sporos ir kai ant kokio nors paviršiaus yra drėgmės, pelėsio sporos prie jos prisikabina ir įleidžia savo ypatingai plonas ir ilgas šaknis – hifus.

Pelesio-grybas

Kalbant apie pastatų viduje, ant sienų ir baldų atsirandančius pelėsius, dažniausiai jie yra juodos spalvos. Šie juodos spalvos pelėsiai lotyniškai vadinami – Aspergillus niger, jie turi kelis porūšius ir ant sienų ir kitų paviršių namuose įsimeta ir auga vienas iš šio pelėsio porūšių. Dažniausiai šis pelėsis įsimeta ant drėgnų mūro ar gipsokartonio sienų, kampuose. Tuomet, jei pelėsiui pakanka drėgmės ir oras šalia jo cirkuliuoja silpnai, jis pradeda augti ir plėsti savo koloniją. Kuo didesnė drėgmė, aukštesnė temperatūra, kuo daugiau dulkių ir purvo, kuo mažiau cirkuliuoja oras ir mažiau šviesos, tuo greičiau auga ir plečiasi pelėsis. Palankiausios sąlygos jam augti yra apie 95 % drėgmės, apie 20 laipsnių šilumos, tamsa ir nejudantis oras. Prie tokių sąlygų pelėsis namuose plečiasi ir auga labai greitai. Bet kai pelėsis pradėjo augti, jo augimui pakanka ir 60 procentų drėgmės.

Pelėsis namuose

Pelėsis gerai jaučiasi ir prie neigiamų temperatūrų. Jis, kaip ir medžiai, žiemą ištveria labai didelius šalčius ir nežūsta. O kai oro temperatūra ir kitos sąlygos tampa palankios, jis toliau auga ir dauginasi. Labai aukšta temperatūra gali nužudyti pelėsį, bet norint tai padaryti,priklausomai nuo pelėsio rūšies, jį reikia paveikti virš 100 ˚C karščiu 1 – 2 val. Pelėsis nelabai bijo ir atviros saulės šviesos. Tiesiog toje vietoje į kurią šviečia saulė, dažniausiai nesilaiko drėgmė, todėl ir pelėsis tokiose vietose sutinkamas rečiau.

Pelėsis Aspergillus niger dažniausiai augantis namuose ant sienų yra vienas iš nuodingiausių pelėsio rūšių. Ir jo augimui tinka įvairiausi paviršiai mūsų namuose: mūras, tinkas, medis, gipsokartonis, plastikas, guma, įvairiausi audiniai, kilimai, dažyti paviršiai, knygos ir t.t. Įsimetęs į aprangą, juodasis pelėsis sukuria sunkiai išskalbiamas dėmes. Dar juodasis pelėsis kuria blogą kvapą, ir šis kvapas įsigeria į tas medžiagas, kuriose jis auga. Kadangi pelėsio užduotis yra suardyti medžiagą ant kurios jis augą, ypatingai drėgnose ir nevalomose namų vietose jis taip išsikeroja, kad net pradeda kristi tinkas ir silpnėti mūrinės konstrukcijos.

Įdomus faktas, kad Švedijoje egzistuoja normatyvas, pagal kurį viename kubiniame metre namų oro, negali būti daugiau nei 174 aktyvios, kolonijas kuriančios pelėsio mikrolastelės.

Taigi apibendrinant, pelėsio namuose ant sienų atsiradimo ir augimo priežastis yra viena, tai per didelė drėgmė. Bet svarbu pabrėžti, kad didelė drėgmė ne bet kur, o toje vietoje kur auga pelėsis. Pavyzdžiui, drėgmė patalpų ore gali būti didelė, bet jeigu ji nesikondensuoja ant kažkokio paviršiaus, ant to paviršiaus pelėsis ir neaugs. O gali būti patalpų drėgmė normali ar net maža, bet ant kažkokio paviršiaus namuose nuolatos susidaro ir laikosi drėgmės dėmės ar kondensatas. Toje vietoje pelėsis pradeda augti. Drėgmės namuose atsiradimo ir kondensavimosi ant konkretaus paviršiaus priežasčių yra gan daug. Todėl nustatant drėgmės atsiradimo, kondensavimosi ir kondensato laikymosi priežastį reikia turėti specifinių žinių ir patirties. Kiti faktoriai, – nejudantis oras, šiluma, tamsa, pelėsio augimui labiau tinkantis paviršius yra papildomi, kurie padeda pelėsiui namuose įsikurti ir išplisti greičiau.

Kadangi drėgmės namuose ant įvairių paviršių atsiradimo ir laikymosi priežasčių gan daug, tai apie jas ir pelėsio naikinimo būdus, priemones, jo žalą sveikatai, kituose įrašuose.

2 komentarų(-as)

  1. Apie Švediją tikrai įdomų, niekada anksčiau apie tai negirdėjau.

  2. Pelesis tikrai labai kenksmingas ir nemalonus reikalas. Pati keletą metų kovojau su juo, o dabar tiesiog naudoju drėgmės surinkėją, tai labai džiaugiuosi. visos problemos išsisprendė.