Oro vėsinimas ir kondicionavimas

Būdami savo namuose, komfortiškiausiai jaučiamės tuomet, kai mus supanti temperatūra yra nuo 20 iki 24 laipsnių šilumos pagal Celsijų. Kai panaši temperatūra yra lauke, tuomet mūsų būsto temperatūra laikosi panašiose ribose, be jokių papildomų temperatūros kėlimo ar mažinimo prietaisų pagalbos. Lauke atšalus mes jungiame įvairius šildymo prietaisus, o kai karšta ir temperatūra už lango viršija 28 laipsnius šilumos, tuomet iki tokių ribų pradeda kaisti ir namų oras. Tokia gan aukšta temperatūra namuose sukelia diskomfortą ir kad jo išvengti, patalpų temperatūros mažinimui yra sukurti ir naudojami įvairūs įrenginiai.

Kad nepasimesti patalpų oro vėsinimui skirtų įrenginių gausybėje ir tinkamai atskirti juos nuo prietaisų skirtu kitiems tikslams, juos verta suskirstyti į dvi grupes:

  1. Pastatomi, grindiniai ir lubiniai ventiliatoriai.
  2. Kondicionieriai.

Kalbant apie stalinius ir grindinius ventiliatorius, pirmiausia verta atkreipti dėmesį į tai, kad jie yra vieni iš pigiausių, paprasčiausių ir be jokio montavimo ant stalo ar grindų pastatomi ir eksploatuojami prietaisai. O lubiniai ventiliatoriai nuo jų skiriasi tuo, kad turi didesnio diametro sraigtus, dažniausiai yra galingesni ir reikalauja montavimo išlaidų. Tiek ant stalo ar grindų pastatomų, tiek ir ant lubų montuojamų ventiliatorių pagrindinė užduotis, – sukurti patalpoje nustatyto greičio oro judėjimą, arba kitaip sakant vėją. O jų sukurto vėjo užduotis, – aušinti žmogaus kūną. Taigi, ventiliatoriai nemažina patalpų oro temperatūros, o tiesiog sukurdami vėjelį, šio vėjelio pagalba kuria vėsos efektą.

Toks vėsos efektas kuriasi dėl to, kad prie žmogaus kūno neleidžiama susidaryti aukštesnei temperatūrai nei ji yra tuo metu patalpoje. Juk ir 28, 29 ar 30 laipsnių šilumos oro temperatūra yra žemesnė nei žmogaus kūno 36 laipsnių temperatūra, ir jeigu vėjelio pagalba šiai mūsų kūno temperatūrai ir šalia kūno neleidžiama sukurti panašaus lygio šilumą, žmogus nejaučia per didelio karščio. Tik ventiliatorių kuriamas vėjelis gali kurti diskomfortą dėl to, kad nevisiems malonu jausti vėjo srovę, ir priklausomai nuo patalpų ir ventiliatoriaus dydžio, dirbtinis vėjas įvairias žmogaus kūno vietas aušina nevienodai, o kai kurias išvis neaušina. Ir ventiliatorių kuriamas vėsos efektas, jaučiamas iki tam tikros patalpų šilumos ribos. Todėl kai patalpų oro temperatūra labai aukšta, ventiliatorių kuriamas vėjelis beveik nustoja kurti vėsos efektą.

O daugeliui žmonių daugiau ar mažiau pažįstamas prietaisas – kondicionierius, skirtingai nuo aukščiau minėtu ventiliatorių kuria ne vėsos efektą, o realiai mažiną oro temperatūrą ir palaiko ją nustatytos temperatūros ribose. Čia kalbėsime tik apie gyvenamiesiems būstams tinkamus kondicionierius, nes jeigu pradėti kalbėti apie kondicionierius skirtus automobiliams ir įvairiausioms specializuotoms patalpoms, tai galima kalbėti be galo ir lengvai susipainioti.

Patalpų oro aušinimo kondicionieriai yra vienas iš labiausiai žemėje paplitusių patalpų temperatūros reguliavimo prietaisu. Ir nors visi pasaulyje gaminami kondicionieriai orą vėsiną tik dviem būdais, arba freonu arba atvėsintu vandeniu, kondicionierių konstrukcijų ir modifikacijų yra sukurta labai daug. Visgi gyvenamųjų patalpų aušinimui gaminami kondicionieriai, orą dažniausiai aušiną freono pagalba.

Kondicionierių skirtų individualių būstų vėsinimui pirmas skirstymas būtų pagal jų mobilumą:

  1. Stacionarūs, sumontuojami ir pritvirtinami prie įvairių būsto konstrukcijų, ir eksploatacijos metu nėra galimybės jų perkėlinėti į kitą vietą.
  2. Mobilūs, dažniausiai pastatomi ant grindų ir prie jų pritvirtintas ortakis išvedamas per langą. Bet gali būti ir įstatomi į langą. Kadangi jie mobilūs, tai juos galima pernešinėti ir statyti veikti į tas patalpas, kur reikalinga vėsa.

Po to namams skirtus kondicionierius galima skirstyti pagal konstrukcijų tipus:

  1. Monoblokinius, (dar vis populiarūs JAV, bet dėl savo netobulumų po truputi išeinantys iš rinkos) visa jų vėsinimo, oro paėmimo ir šalinimo įranga sumontuota viename bloke.
  2. Split sistemas, (šiuo metu populiariausios visame pasaulyje ir Lietuvoje) kondicionieriaus įranga padalinta į dvi dalis. Viena Split sistemos dalis montuojama lauke (dažniausiai ant pastatų lauko sienų kabančios dėžės su besisukančiu ventiliatoriumi), kita patalpoje (dažniausiai ant sienos kabanti ir šaltą orą pučianti, stačiakampio formos dėžutė) ir tarpusavyje jos sujungiamos laidais ir vamzdeliais.

Tiek monoblokiniai tiek ir Split sistemos kondicionieriai, gali būti ir mobilūs, ir stacionarūs. Stacionarūs monoblokiniai kondicionieriai dažniausiai montuojami languose ar šalia jų. Pastaruoju metu monoblokiniai kondicionieriai kompaktiškėja ir tiesiog tampa mobiliais.

Viena iš pagrindinių dalių kondicionieriuose, kurie patalpų orą šaldo freono pagalba yra kompresorius. Todėl dar vienas svarbus kondicionierių skirstymas yra pagal kompresorių tipus:

  1. Standartinis kompresorius, kuris kaip ir šaldytuose turi tik du darbo režimus, arba dirba arba nedirba.
  2. Inventorinis kompresorius, kurio veikimo greitis tolygiai kaitaliojasi priklausomai nuo valdymo bloko jam duodamu užduočių. Inventorinis kompresorius vartoja daug mažiau elektros energijos nei standartinis ir yra ilgaamžiškesnis. Todėl dažniausiai šiuolaikiniuose kondicionieriuose montuojami inverter tipo kompresoriai.

Toliau prasideda Split sistemų skirstymas. Pirmiausia jas galima skirstyti į tik šaldančias patalpas, (tokių rinkoje vis mažėja) ir į turinčias galimybę žiemą šildyti patalpas. Didžioji dauguma šiuolaikinių Split kondicionierių turi gan mažai elektros vartojančias patalpų šildymo funkcijas.

Įrenginėjant šiuolaikines Split sistemas, jų veikimo metu būna komfortiškiau kai kondicionieriaus vidiniai blokai yra kiekviename kambaryje. Ir toks kondicionierius, kuriame tarpusavyje sujungti į bendrą sistemą vienas jo išorinis lauko blokas ir patalpose esantys nuo 2 iki 10 vidinių jo blokų, vadinama Multi-split sistema.

Dar Split kondicionierių sistemas verta suskirstyti pagal jų vidinių blokų konstrukcijų ypatybes ir montavimo vietas:

  1. Standartiniai stačiakampiai ar kitokių formų ant sienos kabinami blokai. Tokie blokai dažniausiai yra pigiausi.
  2. Kampe tarp sienos ir grindų pastatomi, ir prie sienos pritvirtinami, dažniausiai stačiakampio formos vidiniai blokai.
  3. Ant grindų stovintys. Dažniausiai būna pastatomi stulpai.
  4. Lubose tvirtinami ir gipsokartonu „apsiuvami“ kasetiniai blokai.
  5. Vienas didelis lubose ar pagalbinėse patalpose paslėptas kanalinis blokas ir nuo jo, po lubomis, į visus kambarius išvedžioti kanalai-ortakiai. Dar vadinami ortakiniai kondicionieriai.
  6. Specialaus gipsokartono plokštės, kurių viduje išvedžioti vamzdeliai aušinantys patalpų sienas. Kitaip sakant vidinis kondicionieriaus blokas paslepiamas sienoje.

Dar gyvenamųjų patalpų aušinimui skirtus kondicionierius galima skirstyti pagal tai, ar jie turi galimybę paimti lauko orą ir taip atlikti ne tik patalpų oro vėsinimo, bet ir vėdinimo funkciją. Nors turintys galimybę įtraukti lauko orą kondicionieriai yra gaminami, bet dėl jų brangumo, konstrukcijos ir montavimo sudėtingumo, ir abejotinų galimybių įtraukinėti šaltą lauko orą, mes nerekomenduotume jų montuoti Lietuvos klimato sąlygomis. Todėl svarbu žinoti, kad kondicionierius dažniausiai neatlieka patalpų vėdinimo, pagrindinė jo užduotys aušinti patalpų orą.

Dėl kondicionierių technologijos tobulėjimo, jie tampa gan gera alternatyva patalpų šildymo įrenginiams. Naujausi inventoriniai kompresoriai, VRF sistemos ir kita Multi-split kondicionieriuose esanti įranga, leidžia gan nesudėtingai namuose įsirengti ne tik vėsinimo, bet tuo pačiu ir šildymo sistemą. Tokios šildymo sistemos vadinamos oras-oras, arba oras-vanduo ir veikimo metu suvartoja palyginti nedidelius elektros energijos kiekius.

Patalpų oro aušinimo sistemos, kuriuose oras aušinamas vandens pagalba, vadinamos Chilled Beam, fankoilai. Dažniausiai jas taip pat sudaro lauko blokas ir vidaus blokai montuojami lubose. Jos gali būti pasyvios, kai šiltas oras natūraliai kylą į viršu ir atvėsęs krenta žemyn, o gali būti ir priverstinės. Tokios sistemos dažniau montuojamos dideliuose pastatuose, nes vandens magistralę galimą padaryti ilgesne nei freono.

Dar kiekvienam kondicionieriui svarbūs parametrai yra tai, koks jame stovi variklis, ventiliatoriaus sparnuotė, veikimo garsas, valdymo parametru kiekis ir patogumas juos naudoti. Jei Split kondicionieriaus vidinis blokas standartinis, tai svarbu kokiomis kryptimis ir kaip jis atlieka pučiamo oro išsklaidymo funkciją.

Aiškinantys kondicionierių parametrus, neverta daug dėmesio skirti į papildomus jų priedus, tokius kaip ypatingi filtrai, oro drėkintuvai, ar dar kas. Kadangi tokia papildoma įranga pabrangina kondicionierių, tie papildomi priedai reikalauja papildomos priežiūros, ypač filtrai, jie gali gęsti, ir tokių priedų atliekamos funkcijos dažniausiai būna tik simbolinės.