Daug kartų girdėjau kalbas ir skaičiau tekstus, kur užsimenama apie oro jonizavimą, bet nelabai gilinausi į tai. Dabar pasigilinau, štai ką apie tai sako wikipedia – jonizacija.

 Šiame straipsnyje – oro jonizacija, nauda ar mitas, paaiškinama žmoniškiau, kas yra oro jonizacija ir kiek ji naudinga.

Čia rašoma, kad mokslininkai nustatė, jog gaivaus oro efektą sukuria anijonai – neigiamai įkrauti atomai. Atomai virsta anijonais praradę vieną elektroną. Būtent jie mums suteikia žvalumo ir energijos. Šalia krioklio ar prie jūros, anijonų koncentracija šimtus kartų didesnė nei įprastinėje buitinėje aplinkoje. Be to, buvo nustatyta, kad pilname anijonų ore greičiau gyja žaizdos. Šarminimosi proceso metu valosi kraujas, stiprėja imunitetas, teigiamai veikiama vegetacinė nervų sistema.

Užterštame ore susidaro teigiamų ir neigiamų jonų disbalansas, kuris aplinką paverčia biologiškai neaktyvia. Tokioje aplinkoje mes jaučiamės vangiai, ima skaudėti galvą. Ypatingai didelis neigiamas poveikis oro kokybei atsiranda dėl kompiuterių ar kitų elektros prietaisų gausos patalpose. Tad patalpų oro kokybei gerinti būtina dirbtinė jonizacija.

Koks oro jonizatorių veikimo principas?

Dauguma jonizatorių veikia neigiamos vainikinės iškrovos principu. Oras aplinkoje nuolat papildomas gausybe anijonų, kurie ir yra švaraus oro pagrindas. Patalpose, kur anijonų koncentracija yra 100 000/1 m3, mes jaučiamės tarsi miške. Be to, neigiamos jonų dalelės įkrauna neutraliąsias dulkių, žiedadulkių bakterijų daleles taip leisdamos jas pašalinti specialiai jonizatoriuose įrengtose (teigiamai įkrautose) gaudyklėse. Įvairūs teršalai, susidarę nuo tabako dūmų, ar kenksmingi cheminiai junginiai ( CO, SO2) taip pat sudaro ore teigiamus jonus. Atkūrę anijonus, išvalome patalpose orą ir neutralizuojame daugelio medžiagų neigiamą poveikį. Patalpoje išnyksta blogas kvapas, nes būtent dėl blogųjų dalelių buvimo mes ir jaučiame kvapus. Oro jonizacija ypač rekomenduojama sergantiems alergijomis ir astma.

Bet jeigu ore per daug drėgmės, oro jonizavimas jos nepašalins. Taip pat jonizavimas nepadės, jei patalpų ore per didelis CO2 kiekis ir trūksta deguonies.

Tiesa, reikėtų paminėti, kad atskirai parduodamų oro jonizatorių prekyboje beveik nėra, jie dažniausiai būna įmontuoti kaip priedas kartu su oro drėkintuvais ir sausintuvais.

Toliau truputi aktualios, bet gal nevisai tikslios statistikos:

Vidutiniškai žmogus įkvepia 16-20 kartų per minutę.

Biuro tarnautojas vidutiniškai patalpose praleidžia 90% viso savo darbo laiko.

Oro judėjimas patalpoje turėtų būti bent 0,1 m/s tam, kad nekvėpuotume iškvėptu oru.

Žmogui reikia apie 14,5 m3 oro per vieną valandą, kad CO2 kiekis atitiktų leistiną normą.

Kelyje (automobilių kamštyje) ore pasiskirsto mažiau nei 100 anijonų/1 m3.

Gamtoje (miške, pajūryje) – maždaug nuo 2 000 iki 10 000 anijonų/1 m3.

Prie Niagaros krioklio – virš 200 000 anijonų/1m3.